žudyti

žudýti, žùdo (žùdžia; SD¹40, SD69, -ija), žùdė (-ijo) tr. KBII177, K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; H, PK52, SGI12,97, Q403, R, MŽ, S.Dauk, Sut, I, N, M, ŠT275, žùdyti Drsk, žū́dyti K.Būg, J.Jabl, FrnW, NdŽ, Ds, Kč, žūdýti Rtr, žū̃dyti DrskŽ caus. žūti. 1. Grz, Slv, Kpč, Pns, Rk, Dgč, Skp, Kv, Lk daryti kam galą, atimti gyvybę: Žmonės norėjo Dovydą akmenimis žudyti CII557. Pagonys pradėjo labai žudyti katalikus: vienus į tolimas šalis ištrėmė, kitus vietoj žudė (orig. žudže) ir užmuštinai mušė M.Valanč. Top pagėdinta vieta, ant kurios kitus visus piktadėjas žùdė DP176. Parinko jam šarvus jo, kuriais žmones žudė SPII68. Grieks bei smertis jus nežudys, nes tikras Dievs est su jumis ChG71. Žmogus žmogų žùdžia Alks. Nu kad i daba tas pats: kitas kitą žudo, muša, kara žemyn Yl. Tujau grįžo, tujau žùdė žemėn Plt. Vokiečiai žudė ne tik žydus, bet ir kitus žmonis, kur jims nepatikiami Plšk. Anie liuob žudýs visai nekaltus žmonis, i gana Gršl. Vieni šnekam: nusiimkime kepures prieš vokiečius, kad jie mūs nežudỹtų Brb. Ir kadangi jis tokį garbingą vyrą ir didelį karžygį nurazbajavęs, tai jis ėsąs žudýtinas Sch170. Tėvas dukrelę žudijo, į ežerėlį skandijo (d.) Gdl. Dėl meisos nežudýsma savo vabalelio (apie gaidį) Sd. Blusą ir utį – tus ta jau vabalus žudžiáu End. Aš gyvų daiktų nežudáu, aš tiktais augalelius Akm.

žudýtinai adv. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DūnŽ; N, žūdytinai: Nekursai dvaronas tapė vėl žudytinai užpultas LC1880,43. Dievas baudžia su rykšte tėviškai ir nenor žudytinai man užsiųsti koravonės brš. | refl. tr., intr.: Tos pačios žemės žmonės kits kitą žudos Kel1863,159. Žū̃dėsi žmones ir žūdỹsis – tep nuog pradžios buvo Mrc. Kovoj čia žiaurūs žmonės besižudo! Vd. ║ refl. I, K, Jon atimti sau gyvybę: Ka tam pasauly dabar teip žùdosi žmonys, ka nė kaip apsakyt Mžš. Žudýkitės patys, žudykite negimusius – ir, matysi, išsižudys Brb. ║ NdŽ skirti mirties bausmę: Visi žino, kad jis moterim kriūtis pjaustė, bet kap neinrodo, negalima tokio žudýt Brb.

2. D.Pošk, I, M, Yl sąmoningai ką kankinti: Kunegus pradėjo žudýti – nutvera, primuša, pridaužo, kitą ir užmuša Krš. Žudýti žmogų stribokams buvo linksmu: atmerki akis [nualpęs], i vėl tau duoda Užv. Po baltųjų (neapsirengusius) rytą jau žudýs liuob kareivelius Als. Sakė, vokyčiai užeis, sako, žudýs mergaites Plt. Jau tavi žudýs visokiais būdais: įkiš į maišą aba į kokį regztį Žr. Ilgai žudė, kol ištraukė dantį Kv. Buvo beširdžių – žùdė samdininkus! Rdn. Žùdė žmonis kulkozūse Krš. Kam, sakau, varginti žmonis, žudýti be reikalo Pln. Žùdė visi tą Lietuvą Pj. Ans kokius tris metus žùdė tą mergą: ir ema ir neema, – už durną laikė Žg. Nežudýk gyvolio – šerk Rdn. Nežudýk to vaiko, a nematai, kad kvapo nebatgauna Slnt. Kam tu tą vaiką žudái pri tokio sunkio darbo Šll. Žùdė vaiką – su duona i druska tešėrė Krš. Pareis ir guosis mamai, ka berniukai (nj.) žùdė Kv. Didliai žùdė ans tas cigones Plt. Kam žudái tą vištą, kiaušinių nebdės Krš. I zuikius, i antis žudýs, kilpas kurapkoms darys – baisiai netikęs buvo Yl. Žudė jie tą ožką visaip: tai galvą prie kojos rišo, tai pančiojo LzP. Tokiu keliu aš arklių neduosiu žudýti Up. | refl.: Geresniai yra man galvą savo po nuokirtimu palenkti, ne kaipo žudyties I. Vos tuodu susikibusiu parejo par trobą, tujaus visi šokti pradėjo ir žudės par kiaurą naktį M.Valanč. Taip žudėsi [girtuokliaudamas] bernas, kad net graudu buvo žiūrėti K.Bor. 3. Krtv, Vkš kamuoti, varginti: Vyrus ta gerklė žùdo – kiek išeina pizulais Krš. Tos kaitros žùdė žmones – tikra nelaimė Rdn. Kad y[ra] pietų vė[ja]s, tos dulkės mumis žùdo Yl. Mani daugiausiai žùdo oras Smln. Muni tie nervai žùdo, teip žùdo, kad ui! End. Muni patį žùdo sausas kosulys Kv. Dusulys žudo M.Valanč. Tai verkė klejodamas, tai vėl kažin kokie baisūs reginiai jį žudė LzP. Gyviai greit pamiršta savo skausmus, bet žmogaus skausmas jį žudo ilgus metus Vd. Žudomoji drugio liga pakerta žmogui sveikatą J.Jabl. | refl.: Jis žùdos su jaučiais ardamas, t. y. grydos J. Ir vis teriojosi ir mūčijosi, ir visiaip žudėsi, ir vis negali gerai arti ir vagą atversti DS141(Šmk). Anuodu norėjusiu įjoti į tą stiklo kalną pri tai panai. Žudžiusiuos žudžiusiuos – nėko nepadariusiu S.Dauk. Žùdovos su dukteria vienu du Šv. Žùdos tik žmogus [paralyžiuotas], a tatai gyvena! Krš. Žùdos, mušas – kam vargti, teskiries Krš. 4. naikinti; prarasti: Ką nepaima, visa žùdo LzŽ. Valdovai Lietuvos gesina patys šviesybę, žudo Ugnį amžiną Vd. | prk.: Petrui buvo džiova, o tokie ligoniai retai žudo viltį ant išgijimo TS1904,2. Et, kam veltui abejoti, kam žudyt viltis! J.Jan. Jokim, broliukai, jokim, jaunuoliukai: mūsų sesiutėlė žudỹs vainikėlį J.Jabl(Ds). Kad visi skaitytų gerus laikraščius ir knygas, nežudytų dovanai laiko karčemose, nepragertų pinigų prš. 5. NdŽ į pražūtį stumti: Maišos su heretikais kaip avys su vilkais ir todrinag teip menkai savas dūšias žùdžia DP162. 6. niokoti, gadinti: Žudỹtų, kastų tą kalną, nuverstų čystai [ieškodami prasmegusio miesto] Lk. | Kam tą rublį žudái (glamžai) Kv. 7. smerkti: Bara ir žudžia gėrius ir pepinimus mūsų, kurios veda in prapultį DP46. \ žudyti; apžudyti; įžudyti; išžudyti; nužudyti; pažudyti; peržudyti; pražudyti; prižudyti; sužudyti; užžudyti